Kovo 6 d. 18.00 val. Didžioji salė

FESTIVALIO ATIDARYMAS
VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA

Pjesės autorius Marius Ivaškevičius
Režisierius Oskaras Koršunovas

Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė
Choreografė Vesta Grabštaitė
Videomeninkas Rimas Sakalauskas
Kompozitorius Antanas Jasenka
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Turinio konsultantas Vincentas Klipčius
Režisieriaus asistentas Andrius Merkevičius

Vaidina:
IMANUELIS KANTAS – Kirilas Glušajevas
MARTINAS LAMPĖ, ilgametis I. Kanto namų tarnas – Ramūnas Cicėnas
FOBI GRYN – Indrė Patkauskaitė
JOHANAS ŠULCAS, protestantų teologas, pamokslininkas – Mantas Vaitiekūnas
JOHANAS VIGILANTIJUS, teisininkas – Daumantas Ciunis
JOHANAS ŠEFNERIS, Karaliaučiaus policijos viršininkas – Leonardas Pobedonoscevas
AARONAS JOELIS, asmeninis I. Kanto gydytojas – Jokūbas Bareikis
FRIDERIKA, gailestingoji sesuo iš liuteronių pietisčių komuniteto – Greta Bendžė
ANA, vyriausioji gailestingoji sesuo iš liuteronių pietisčių komuniteto – Gintarė Latvėnaitė
JOHANAS KAUFMANAS, tarnas, ieškantis naujo šeimininko – Vytautas Rumšas (jaun.)
SENUTĖ – Ilona Kvietkutė

2024 m. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre režisierius Oskaras Koršunovas pristatė pjesės „Kantas“ pirmąjį veiksmą. Eskizas netruko sulaukti susidomėjimo ir publikos simpatijų. Pjese dramaturgas tęsia istorinių asmenybių temą Vilniaus mažajame teatre. Kūrinys „Kantas. Kambarys kuriame negalvojama“ kartu su neblėstančio populiarumo spektakliais „Madagaskaras“ ir „Mistras“ tampa savotiška trilogija.

Pjesė skiriama filosofo Imanuelio Kanto, stebinusio ne tik mąstymu, bet ir gyvenimo būdu, aplinkai. Žymiausiu savo veikalu „Grynojo proto kritika“ filosofas buvo užsibrėžęs kone neįmanomai misijai – ištirti proto ribas ir sukurti tvirtus pagrindus metafizikos mokslui, kuris to meto pasaulyje laikytas būtinu ir neišvengiamu. Protu tyrinėdamas proto galimybes filosofas sukuria vieną įspūdingiausių darbų žmonijos minties istorijoje. Skirtingai negu sudėtingas ir painus Kanto mąstymas, spektaklis kantiškąjį pasaulį pristato įtraukiančiai ir šmaikščiai ir net tęsia paties filosofo projektą draminėmis priemonėmis „ištirdamas“ pačią draminę formą.

Kūrinys nukelia į 1784 m. Karaliaučių. Prūsijoje lapkričio mėnuo. Tvyro nuojauta, kad visuomenė išgyvens reikšmingus socialinius pokyčius. Į nugarą jau alsuoja Didžioji Prancūzijos revoliucija. Laikydamasis įprasto ritualo valgyti ilgesnius pietus vyriškoje kompanijoje ir – svarbiausia – šiukštu nekalbėti apie darbą, filosofas sėdasi pietauti.

Prie stalo vyrai ima postringauti apie šį ir apie tą, kalbama apie kasdieną namuose ir šiandieną apskritai. Neaplenkiamos ir ligos – Kantą ir jo tarną Martiną kankina vidurių spazmai. Tačiau greitai ima aiškėti, kad tai nėra paprasti negalavimai, kažkas nutiko su pačia gamta. Vyrų pokalbį sutrikdo skambutis į duris ir netikėtai pasirodo viešnia, prisistatanti seno Kanto bičiulio Džozefo Gryno dukterėčia. Atvykusi iš rūke paskendusios Škotijos, ši nori kad filosofas jai pasirašytų „Grynojo proto kritiką“. Nenoromis vyrai įsileidžia damą, o ši, net ir nelabai mokėdama vietinę kalbą, nepaiso pietų logikos ir įsivelia į filosofines diskusijas. Kantas sutinka Fobi praskleisti uždangą į žmogų, narsto jį filosofų tiriamomis dalimis, pabando nubrėžti skirtumą tarp žmogaus ir gyvulio. Po kurio laiko Fobi dingsta, sukeldama paslaptį, dar labiau paskatinusią pratęsti diskusijas apie žmogų ir jo laikinumą.

Biografiniai faktai liudija, kad Immanuelis Kantas pietaudavo tik kartą per dieną, kelias valandas trunkantis pasisėdėjimas dažniausiai vykdavo draugų kompanijoje. Visą gyvenimą buvęs silpnos sveikatos, Kantas turėjo gerą humoro jausmą, puikiai žaidė biliardą, bet pasižymėjo kuklumu ir paprastumu, laikėsi labai griežtos disciplinos, mažai miegojo. Nebuvo vedęs, niekad neišvyko iš gimtojo miesto, nors mėgo skaityti kelionių aprašymus ir juos perpasakoti savo draugams. Pasižymėjo tokiu punktualumu, kad, sakoma, pagal jo rutiną Karaliaučiaus gyventojai galėjo pasitikslinti savo laikrodžius.

Išaukštinęs protą ir apmąstęs, kad daiktų, tokie, kokie jie yra „patys savaime“, žmogus pažinti vis vien negali, jis visą patirtį apie pasaulį pavertė tik žmogaus mąstymo rezultatu. Taigi, pasaulis atsiveria tik tiek, kiek jį supranta pats žmogus. I. Kantas siekė, kad žmogus lavintų protą ir taip išsivaduotų iš jį kaustančių prietarų, trukdančių jam būti išties laisvam.

Lietuviškų šaknų turintis Immanuelis Kantas šiandien laikomas vienu iš įtakingiausių filosofų istorijoje, o „Grynojo proto kritika“ savo idėjomis yra neištrinamas veikalas filosofijos mokslo raidoje. Atsispirdami nuo I. Kanto pamatinių idėjų, be daugumos kitų žymių mąstytojų, iškilo ir tokie didieji filosofai kaip Arthuras Schopenhaueris ir Martinas Heideggeris, kurių mąstymo įtaka aiškiai justi šiandienos pasaulyje.

APDOVANOJIMAI
Tarptautinis teatrų festivalis „COM•MEDIA“ Alytuje:
Indrė Patkauskaitė – geriausios aktorės apdovanojimas;
Ramūnas Cicėnas – geriausio aktoriaus apdovanojimas.

Trukmė – 4 val. (trijų dalių spektaklis)
Premjera – 2025 m. balandžio 25 d.

Amžiaus cenzas N-14. Žiūrovams nuo 14 metų

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 7 d. 11.00 ir 12.30 val. Mažoji salė

ALYTAUS MIESTO TEATRAS
Judesio spektaklis 6–18 mėn. kūdikiams DIDELIS MAŽAS

Idėjos autorė, režisierė ir choreografė Birutė Banevičiūtė

Kostiumų dailininkė ir scenografė Medilė Šiaulytytė
Muzikos autorius Augustinas Ališauskas
Aktoriai: Jonas Gaižauskas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis

Partneris Šokio teatras „Dansema“

Kūdikių pasaulyje daug kontrastų – dideli suaugę ir maži vaikai, aukštai padėti namų daiktai ir žemai ant grindų gulintys žaisliukai, storu balsu kalbantis senelis ir plonu balseliu čiauškanti sesutė, lėtai einanti močiutė ir greitai bėgiojantis brolis. Šiuos abstrakčius erdvės ir laiko dydžių kontrastus, atskleidžiančius išorinio pasaulio fizinę sandarą, kūdikiai puikiai suvokia, nors ir nežino jų pavadinimų ir negali jų įvardinti. Judesys erdvėje ir laike yra esminė kūdikių ir neverbalių vaikų raiška, kurią jie atpažįsta stebėdami judančius aktorius ir veikiančius objektus. Atpažinimas leidžia mažyliams įsitraukti į spektaklio veiksmą, kartu su aktoriais tyrinėti ir atrasti naujus judesius, objektus ir idėjas.

Spektaklyje mažieji žiūrovai gali įsitraukti įvairiais būdais – čia nėra jokių privalomų ar nustatytų dalyvavimo taisyklių. Kūdikiai gali ropinėti po sceną arba sėdėti mamų ar tėčių glėbyje. Svarbiausia, leisti jiems patiems nuspręsti, kur žiūrėti, kaip įsitraukti ir kada pasireikšti. Tai pagrindinis tarptautinį ir nacionalinį  pripažinimą pelniusios choreografės ir režisierės Birutės Banevičiūtės kūrybos principas, kurį ji suformulavo dar 2012 m., kai šokio teatre „Dansema“ sukūrė pirmąjį Lietuvoje šokio spektaklį kūdikių auditorijai. Šiuo metu Birutės bagaže 20 spektaklių, skirtų  mažųjų auditorijai, kurie apkeliavo 30 pasaulio šalių 4 kontinentuose.

Spektaklis kamerinis, vienu metu jį gali stebėti iki 12 kūdikių ir apie 20 suaugusiųjų. Labai svarbu, kad suaugusieji laikytųsi kūdikių amžiaus ribų nuo 6 iki 18 mėn. Kartais kai kam gali atrodyti keistas toks griežtas reikalavimas, tačiau šiame amžiuje kiekviena diena, kiekvienas mėnuo atneša didelius fiziologinius mažylių pokyčius, lemiančius didesnę jų judėjimo amplitudę. O tam, kad mažyliai, kurie dar nedaug juda jaustųsi sensoriškai saugūs, reikalinga kad jie būtų panašios judėjimo amplitudės.

Šis spektaklis sukurtas projekto „Ryšiai be sienų – tyrinėjant pojūčius, kultūras ir istorijas“ (LTPL00237), finansuojamą pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija 2021–2027 programą dalis.

Įtraukus, sensoriškai draugiškas judesio spektaklis

Trukmė – 40 min. 

Bilieto reikia ir vaikui, ir suaugusiajam

• Internetu į 11.00 val. spektaklį >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu į 12.30 val. spektaklį >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 7 d. 17.00 val. Didžioji salė

ALYTAUS MIESTO TEATRAS
PILĖNAI

Režisierius ir pjesės autorius Aleksandr Špilevoj

Choreografas Marius Pinigis
Kostiumų dailininkė Marija Petraitytė
Scenografijos dailininkė Kamilė Maksvytytė
Kompozitorius Deividas Gnedinas
Videoprojekcijų dailininkas Dinas Marcinkevičius
Šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas
Šviesų operatorius Vytautas Skruibys
Garso operatorius Dovydas Šernas
Video operatorius Alius Mikelionis

Vaidina: Andra Kavaliauskaitė, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Tadas Gryn, Eglė Juškaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Jonas Gaižauskas, Vaidas Praspaliauskas, Vincas Vaičiulis, Arnas Janavičius

Šiandien sunku rasti žmogų, negirdėjusį herojiškos Pilėnų istorijos. Bet ar kada nors susimąstėme, kas slypi už šios šlovingos legendos? Kaip gyveno žmonės, nujausdami, kad priešas netrukus pasibels į jų miesto vartus? Ką jie patyrė, susidūrę su neįveikiama jo galia ir neišvengiama savo mirtimi? Kokios mintys ir jausmai užplūdo pražūčiai pasmerktus Pilėnų gyventojus? Kokią masinę paniką jie išgyveno tą nelaimingą dieną?

Nauja „Pilėnų“ sceninė versija kviečia įsižiūrėti į vieną dramatiškiausių Lietuvos istorijos puslapių, nes ši istorija yra ne tik apie kryžiuočių apsuptus Pilėnus, bet ir apie mus, esančius itin pavojingo ir agresyvaus kaimyno taikiklyje.

Pilėnai išnyko ugnyje. Kaip turime gyventi mes, kad ateinančioms kartoms paliktume daugiau nei kalną pelenų ir liūdną legendą apie mūsų kartos pabaigą? Drąsų ir veržlų spektaklio ritmą kuria profesionalių menininkų komanda, kviečianti žiūrovus patirti išmoningą dramos, elektroninės muzikos, šviesų dizaino ir videomeno sintezę teatro scenoje.

Trukmė – 1 val. 30 min.

Amžiaus cenzas N-13. Žiūrovams nuo 13 metų

Dėmesio! Spektaklyje naudojamos blyksinčios šviesos, dūmai ir garsi muzika.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 10 d. 12.00 val. Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS
Muzikinis spektaklis vaikams TIP TOP
pagal D. Bisseto pasakas

Scenarijaus autorius ir režisierius Aidas Giniotis

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė

Aktoriai: Ignas Antanas Giniotis, Karolina Kildaitė, Domas Urbonavičius, Gabrielė Baubaitė, Eimantas Seselskis, Elina Kuprijaškinaitė

Aido Giniočio režisuotas spektaklis „Tip top“ tęsia dar 1989–aisiais pradėtą teatro tradiciją, užauginusią kelias žiūrovų kartas. Trumpos ir netikėčiausių keistenybių kupinos D. Bisseto pasakos Keistuolių teatro scenoje virsta ypatingos žaismės ir muzikalumo įvykiais, kurie perkonstruoja įprastą žvilgsnį į pasaulį ir išlaisvina vaizduotę. Spektaklyje „Tip top“ teatrą, muziką ir žaidimą jungs jauniausieji teatro aktoriai.

„D. Bisseto kūryba neatsiejama nuo Keistuolių teatro pradžios. Drauge su ja formavosi teatro veidas, žaidybinis vaidybos stilius, tam tikra spektaklių forma. Tai – mūsų vaikiškų spektaklių kūrimo mokykla. Spektakliai „Kitą kartą“, „Aukštyn kojom“, „Pyp pyp“, „Hop“ – tarsi vizitinė Keistuolių teatro kortelė. Kiekviena aktorių ir žiūrovų karta turėjo savo Bissetą, todėl viltingai laukiu jaunosios kartos spektaklio“, – dalinasi spektaklio režisierius Aidas Giniotis.

Trukmė – 45 min.
Premjera – 2025 m. gruodžio 6 d.

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų. 

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 10 d. 18.00 val. Didžioji salė

KEISTUOLIŲ TEATRAS
Spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems PELĖKAUTAI
pagal W. Shakespeare pjesę „Hamletas“

Režisierė Ieva Stundžytė

Scenografė Laura Luišaitytė
Kostiumų dailininkės Laura Luišaitytė ir Malvina Stankutė
Kompozitorius Ignas Juzokas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas

Vaidina:
Hamletas – Ignas Antanas Giniotis
Ofelija – Karolina Kildaitė
Klaudijus – Dalius Skamarakas
Gertrūda – Judita Urnikytė
Polonijus – Giedrius Kiela
Horacijus – Matas Pranskevičius
Laertas – Domas Urbonavičius
Tėvo šmėkla – Aidas Giniotis
Šmėklos – Jurgis Marčėnas ir Elina Kuprijaškinaitė

Kas yra nusikaltimas? Koks didesnis nusikaltimas – žudyti ar nusižudyti? Ar nemeilė yra nusikaltimas? Kaip gerbti savo tėvą ir motiną, jei pats ar pati patyrei besąlygiškos meilės stygių? Ką rinktis: teisingumą ar gailestingumą?

Jauno, bręstančio asmens akimis konstruojamas subjektyvus pasakojimas, kurio esminis tikslas – išsiaiškinti ir suvokti žmogžudystės nusikaltimo motyvus, aplinkybes bei demaskuoti visus galimus kaltininkus – klasikinę Hamleto istoriją dekonstruoja, sąmoningai perkuria ir taip kviečia smalsiai pažvelgti kitu kampu. Čia pelėkautai virsta dvasiniais spąstais, į kuriuos patekusieji niekaip neišvengs akistatos su savimi: kažkam ji bus naikinanti, kažkam – apvalanti, o gal ir teikianti vilties.

Į Keistuolių teatro repertuarą įtraukti nepatogiomis ir kontraversiškomis temomis kalbantys režisierės Ievos Stundžytės spektakliai, skirti jaunimui, M. McDonagh „Pagalvinis“ ar M. Norman „Labanakt, mama“, sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, todėl ir šįkart spektaklio „Pelėkautai“ tikslas – atvirai kalbėti bei analizuoti šeiminius santykius, kelti nepatogius klausimus, liečiančius skirtingų kartų konfliktą ir ieškoti tarpusavio susikalbėjimo galimų sprendimų.

Trukmė – 1 val. 20 min.
Premjera – 2025 spalio 24 d.

Amžiaus cenzas N-14. Žiūrovams nuo 14 metų

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 11 d. 15.00 val. Didžioji salė

ŠEIKO ŠOKIO TEATRAS
AŠ ESU...

Idėjos autorius, choreografas Darius Berulis

Muzika Max Richter, Arvo Part
Dramaturgė Agnė Biliūnaitė
Šokėjai: Oksana Griaznova, Mantas Ūsas, Marius Pinigis
Teatro meno vadovė Agnija Šeiko
Prodiuserė Judita Strumilaitė

Vyresniems nei 14 metų amžiaus žiūrovams skirtas šokio spektaklis, kviečiantis pažinti Lietuvą savyje.

Du broliai akistatoje su likimo ir istorijos lūžiu – Lietuvos okupacija – pasirinko skirtingus kelius: vienas tapo partizanu, kitas – stribu. Tarp jų liko abu juos mylinti ir jų mylima sesuo. Tai spektaklio choreografo Dariaus Berulio senelio papasakota pokario Lietuvoje nutikusi istorija, kuri skleidžiasi juodžemiu dengtoje, žibintų apšviestoje nakties mišką primenančioje erdvėje.

Spektaklis kviečia atpažinti Kovo 11 savyje. Ši šeimos drama iškelia bendražmogiškas patirtis: vidiniai prieštaravimai, vienatvė, išdavystė, kova už savo vertybes. Kas turėtų nutikti, kad tavo brolis, sesuo, draugas taptų mirtinu priešu? Kaip susitaikyti su artimųjų pasirinkimais? Kaip juos apsaugoti?

Aš esu Charlie, – sakė Paryžius.
Aš esu Mariupolio vaikų darželis, – sakė Vytautas Landsbergis.
Aš esu vardan tos, – sakė mano senelis.
O kas esu aš?

Trukmė – 40 min.

Amžiaus cenzas N-14. Žiūrovams nuo 14 metų

Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė

Informacija apie bilietus jau greitai!

Kovo 12 d. 18.00 val. Didžioji salė

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS
Spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems SAPNUOSE PRIE BEDUGNĖS

Pjesės ir dainų autorė Gabrielė Labanauskaitė
Režisierė Greta Štiormer

Pjesės autorės asistentė Vesta Bartašiūtė
Kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė
Scenografijos dailininkės Monika Janulevičiūtė, Milda Januševičiūtė
Kompozitorius Evaldas Alekna
Šviesų dailininkas Edgaras Varkulevičius
Instrumentų autorė Elena Laurinavičiūtė
Režisieriaus asistentas Vaidas Jaruševičius

Vaidina:
Gaja – Ieva Brikė
Sky – Vesta Bartašiūtė
Mono – Joris Zaliauskas
Neo – Rokas Pijus Misiūnas
Žemaitė – Eleonora Koriznaitė

Kiti veikėjai: Vesta Bartašiūtė, Ieva Brikė, Eleonora Koriznaitė, Rokas Pijus Misiūnas, Joris Zaliauskas

Vienos dalies spektaklis ne tik paaugliams

Kai sapnuojam, kad krentame – mes augame. Bet pabundame. O kas, jeigu šįkart neatsibustume?

Spektaklis „Sapnuose prie bedugnės“ kviečia pasinerti į keturių paauglių sapnų, žaidimų ir vidinių pasaulių kelionę. Gaja, Sky ir Mono leidžiasi ieškoti iš namų pabėgusio draugo Neo, kuris, pasirodo, įstrigo žaidime „Bedugnė“. Tačiau ši bedugnė – ne tik žaidimas. Ji tampa asmenine psichologine erdve, kurioje iškyla praeities šešėliai, o veikėjai turi daug tapatybių, virstančių nenuspėjamais avatarais.

Rizikuodami gyvybe paaugliai sutiks ne tik savo baimes, bet ir literatūros klasikų – Šekspyro, Žemaitės, Selindžerio – atvaizdus, netikėtai pasirodantį paslaptingą Labubu. „Bedugnė“ – fantasmagorinė savęs pažinimo kelionė, kurioje kritimas veda ne į pabaigą, o į naują pradžią. Kas laukia ten, kur baigiasi tikrovė?

Trukmė – 1 val. 40 min.
Premjera – 2025 m. lapkričio 7 d.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 13 d. 12.00 val. Didžioji salė

LIETUVOS SIMFONINIS PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS
Muzikinis spektaklis visai šeimai SKAMBANTYS SKAIČIAI

Scenarijaus autorė Daiva Čepauskaitė
Režisierė Birutė Mar

Dailininkas Artūras Šimonis
Muziką kūrė ir parinko Antanas Kučinskas
Dirigentas, aranžuotojas Tadas Šileika
Aktorė Vitalija Mockevičiūtė

Kas bendro tarp muzikos ir matematikos? Ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Nuotaikingame ir šmaikščiame Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro muzikiniame spektaklyje visai šeimai klausytojai kviečiami pasinerti į netikėtą istoriją, kurioje muzikos pamoką ves pati Madam Nulštein! Kartu su orkestru ji garsais spręs „muzematines“ lygtis ir bandys atsakyti į sudėtingus klausimus. Galbūt jei nebūtų matematikos, visi gyventumėte olose kaip pirmykščiai žmonės? Kas nutiktų, jei nebeliktų skaičių? Klausimų visgi kyla ir pačiai Madam Nulštein – deja, į juos atsakyti negali niekas. Juk pasaulis – tai ne tik aiškumas, bet ir paslaptis…

Spektaklyje skamba H. Mancini, D. Brubeck, Pink Floyd ir kt. autorių muzika.

Trukmė – 1 val.

Bilietus į šį spektaklį galite įsigyti internetu >>> www.kakava.lt <<<

Kovo 15 d. 17.00 val. Didžioji salė

VALSTYBINIS ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
ŠOK, EDITA, ŠOK!

Dramaturgas Rimantas Kmita
Režisierė Eglė Vertelytė

Choreografė Airida Gudaitė
Scenografė Grėtė Rimgailė Kiliulytė-Vaitmonė
Kompozitorius Paulius Trijonis
Kostiumų dailininkė Agnė Biskytė
Videomenininkas Vytautas Plukas

Vaidina: Vaidilė Juozaitytė, Tautvydas Galkauskas

Ar kada nors jautėtės taip, lyg staiga nebesuprantate, pagal kokį scenarijų vyksta jūsų gyvenimas, kokio žanro istorijoje atsidūrėte? Ar jūs – pagrindinis herojus, ar tik antraplanis veikėjas kažkieno kito filme? Būtent taip jaučiasi Edita.

„Šok, Edita, šok“ – tai tragikomiškas pasakojimas apie jauną merginą Editą, kuri Nepriklausomybės pradžioje dirba vaizdo įrašų nuomoje ir žiūrėdama filmus bando suprasti, kokia jos vieta pasaulyje. Editos vaizduotėje gyvenimas  – tai kino filmas, tik ji dar nežino, kokio žanro. Kartais jame ji – kovotoja, kartais – romantiška herojė, kartais – vieniša paauglė, pasiklydusi tarp Holivudo svajonių ir Šiaulių realybės.

Spektaklio centre – obsesyvi Editos meilė vaikinui, kuris net nenutuokia apie jos jausmus. Kaip ir romanas „Pietinia kronikas“, naujoji Rimanto Kmitos pjesė balansuoja tarp komedijos ir jautraus, nuoširdaus temos tyrinėjimo. Su švelniu humoru  atskleidžiama, kaip formuojasi jaunos moters tapatybė, kai nėra aiškių modelių – kai amerikietiški filmai maišosi su postsovietine tikrove, o laisvos rinkos idėjos – su senomis, dar neišgydytomis traumomis.

Teatro scenoje debiutuojanti garsi kino režisierė ir filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autorė Eglė Vertelytė nevengė kino raiškos elementų, tad spektaklyje ekrano projekcijos, filmuoti epizodai susilieja su gyvu veiksmu bei choreografės Airidos Gudaites įneštomis filmo „Purvini šokiai“ interpretacijomis.

Režisierė scenos įvykius siūlo stebėti tarsi Editos vaizduotėje sukurtas „juostas“. Žiūrovas atsiduria tarp dviejų pasaulių – realybės ir fantazijos, kasdienių traumų ir kino svajonių. Ar įmanoma išgyventi tikrovėje nepasineriant į fantazijas? Ar įmanoma, gyvenant tarp piratinių VHS kasečių, sukurti originalų savo gyvenimo filmą?

Spektaklis yra tarsi romano „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama Editos istorijos versija. Editos vaidmenį spektaklyje kuria viena perspektyviausių iš Šiaulių kilusi jaunosios kartos aktorė Vaidilė Juozaitytė, Editą įkūnijusi ir populiarumo aukštumas pasiekusioje romano ekranizacijoje. Teatro scenoje - jos partneris VŠDT aktorius Tautvydas Galkauskas. Ir, žinoma, spektaklis vaidinamas tikra šiaulietiška šnekta.

Žanras – Dramedija

Trukmė – 1 val. 40 min.
Premjera –  2025 m. birželio 5, 6 d.

Amžiaus cenzas N-14. Žiūrovams nuo 14 metų

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 17 d. 11.00 ir 13.00 val. Mažoji salė

PANEVĖŽIO TEATRAS „MENAS“
Muzikinis judesio spektaklis iki 3 metų vaikams NAMAI

Idėjos autorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė

Iliustracijų dailininkė Rasa Jančiauskaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Indrė Pačėsaitė
Kompozitorius Imantas Jonas Šimkus
Garso režisierius Arūnas Zujus
Režisieriaus asistentas Martynas Klementjevas

Vaidina: Elona Karoblytė, Ovidijus Kazarinas, Aliona Kuriakina / Kotryna Chruškova

Spektaklis įkvėptas dailininkės Rasos Jančiauskaitės knygos „Namai” iliustracijų, jo metu aktoriai kviečia žiūrovus ieškoti savo kelio į namus.

Vieniems namais taps visas pasaulis su besisukančiomis planetomis, kitiems – pieva su dūzgiančiomis bitėmis, dar kitiems – šiltai įsitaisius pas mamą ant kelių.

Spektaklis sukurtas atsižvelgiant į mažiausių žiūrovų poreikius. Sparčiausia vaiko raida vyksta pirmaisiais gyvenimo metais ir tam didelę reikšmę turi muzika.

Spektaklio pagrindinis akcentas – specialiai jam sukurta sakralinė chorinė muzika. Tokį sprendimą įkvėpė idėja, jog mažiems vaikams ir jų tėvams labai svarbi kokybiška solidaus meno patirtis, įsitraukimas į kultūrinį gyvenimą.

Trukmė – 30 min. (po jo 15 min. skirta žaidimui spektaklio erdvėje)
Premjera – 2023 m. balandžio 22 d.

Koprodukcija su „No Shoes“ teatru

Bilietų prekyba jau greitai – sekite informaciją!

Bilieto reikia ir vaikui, ir suaugusiajam

Kovo 17 d. 18.00 val. Didžioji salė

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
STAND-UP`AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI

Pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė
Režisierė Eglė Švedkauskaitė

Scenografė Ona Juciūtė
Kostiumų dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė
Kompozitorius Ernestas Kaušylas
Šviesos dailininkė Monika Šerstabojevaitė
Režisieriaus asistentė Kotryna Siaurusaitytė
Prodiuserė Rugilė Pukštytė

Vaidina:
Motina – Vitalija Mockevičiūtė
Sūnus – Karolis Kasperavičius
Aktorė vaizdo projekcijoje – Rimantė Valiukaitė

„Kai mane pakvietė sukurti šitą numerį, aš sakiau, gerai, sukursiu, bet žinok, čia bus tamsu. Sako, tai labai gerai, žmonėms patinka tamsa. Sakau, ane? Sako, jo. Sakau, nu, važiuojam.“

Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.

Pirmą kartą kartu kuriančios pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė ir režisierė Eglė Švedkauskaitė kviečia žiūrovus kartu keliauti į naujas teatrines formas ir per vieną stand-up komedijos numerį tyrinėti netektį šeimoje.

Pjesės veikėjai: Mama – garsi laidų vedėja ir Sūnus – sėkmės lydimas stand-up atlikėjas – abu neieško žodžio kišenėje, tačiau susidūrus su Tėvo netektimi jiems susikalbėti vis dėlto tampa sudėtinga. Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam.

„Stand-up prasmei ir beprasmybei“ – komiška pjesė apie pagrindinių veikėjų bandymą susikalbėti po tėvo netekties. Juodasis humoras, saviironija ir pasakojamasis humoras (stand-up) čia derinami su drama, supinant pasakojimą apie praradimą, apie mamos ir sūnaus santykį su visuomenės požiūriu į gedulą ir iš to kylantį poreikį prisitaikyti“, – sako pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė.

„Manau, jog teatras, kaip vieša ir plačią auditoriją turinti komunikacijos priemonė, turi kalbėti ne vien apie herojišką mirtį ir pasiaukojimą, bet ir apie elementarią, nemistifikuotą psichikos sveikatą, turi sekti, kas vyksta visuomenėje čia ir dabar, turi ugdyti empatiją žmonėms, susiduriantiems su depresija ir kitomis psichikos ligomis. Šis spektaklis yra būdas kalbėti apie viltį ir norą gyventi, net kai, atrodo, nežinai, kaip tai padaryti“, – režisierė Eglė Švedkauskaitė.

2024 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias moters vaidmuo – Vitalija Mockevičiūtė
2024 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausia dramaturgija – Birutė Kapustinskaitė

Spektaklio sukūrimas taip pat yra finansuojamas Europos Sąjungos „Kūrybiškos Europos“ programos lėšomis
Spektaklį finansuoja Lietuvos respublikos kultūros ministerija
Partneris Vilnius sveikiau

Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2024 m. spalio 24 d.

Amžiaus cenzas N-16. Žiūrovams nuo 16 metų

Bilietų prekyba jau greitai – sekite informaciją!

Kovo 18 d. 18.00 val. Didžioji salė

KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“
PRARASTI PRISIMINIMAI

Režisierė Birutė Letukaitė

Choreografija Birutė Letukaitė, bendradarbiaujant su šokėjais
Asistentas ir repetitorius Robert Pryzbyl
Kompozitorius Antanas Jasenka
Atlikimas Antanas Jasenka (elektronika), Arkadijus Gotesmanas (mušamieji)
Šviesų dizainas Vilius Vilutis
Kostiumų dizainas Olesė Kekienė ir Kristina Čyžiūtė-Svirskienė

Šokėjai: Andres Ortiz, Alice Bergamini, Dalila Tiraboschi, Ester Bega, Kris Dao Nicholls, Marianna Lo Coco, Hector Valdovinos, Nanaho Kugawa, Pepe Jaimes, Susanna Maggio, Victor Gil Mendéz, Vera Denessiouk

Tikras ar dirbtinis…

Dabarties, ateities žmogus ir jo siekis tikrumo, tiesos, tyrų jausmų…

kurių jau niekas neprisimena…

Išnykęs ar dar nepabudęs HOMO DEUS

Trukmė – 1 val.

Amžiaus cenzas N-10. Žiūrovams nuo 10 metų

Kovo 19 d. 12.00 val. Didžioji salė

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Spektaklis visai šeimai KARALIŲ PASAKA

Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė
Režisierė Milda Mičiulytė

Spektaklio dailininkas Artūras Šimonis
Lėlių režisierius ir choreografas Eugenijus Slavinskas
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Video menininkas Titas Jurjonas

Vaidina: Indrė Endriukaitė, Arvydas Šaučiūnas, Vigita Rudytė, Remigijus Endriukaitis, Ramunė Degutytė

Ar kada susimąstėte, kokia buvo pripažinto menininko ir genijaus vaikystė? Menininko, kurį dažnai gaubia iškilumo ar net „mistiškumo“ aura, trukdanti pamatyti ir pajusti gyvą žmogų, artimą sau.

Kūrybinė komanda, remdamasi M. K. Čiurlionio sesers Jadvygos atsiminimų knyga, leidosi į kelionę ieškoti atsakymo – kaip vaikystėje formavosi didis menininkas? Jadvygos pasakojimuose atsiskleidžia šilta šeimos atmosfera, kurioje tėvai skatino vaikų kūrybiškumą, leido jiems svajoti ir ieškoti savo kelio. Spektaklio kūrėjai nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas vaikas gimsta su kūrybos kibirkštimi, o ją puoselėjanti aplinka ir šeimos palaikymas gali padėti šiai kibirkščiai įsidegti.

„M. K. Čiurlionis yra viena iškiliausių, dažnai itin sudvasinta ir dėl šios priežasties kartais atrodo, kad tai mums ir mūsų kasdienybei tolima asmenybė. Norėjome į jį pasižiūrėti kaip į Kastuką – taip Konstantiną vadino jo šeima – draugišką ir itin „šiltą“ vaiką, kartais šiek tiek padykusį, bet dėl to tik dar artimesnį šiandieniniam vaikui. Norime praskleisti tą „mistinį“ genijaus šydą ir parodyti M. K. Čiurlionį gyvą ir alsuojantį, tam, kad visi žiūrovai ir, ypač vaikai, susitapatintų su juo – juk jis irgi buvo toks pats vaikas kaip ir salėje sėdintis nenuorama. Tikime, kad tai padės kiekvienam žiūrovui atrasti savo asmeninį, gyvą ryšį su šio menininko kūryba,“ – teigia pastatymo kūrėjai.

Spektaklyje gausu širdžiai mielų akimirkų, šviesos, juoko ir M. K. Čiurlionio kūrybos grožio, bei netikėtų (kartais net magiškų!) personažų. Pastatyme naudojama bunraku lėlių valdymo technika, atsiradusi prieš daugiau nei 300 metų Japonijoje. Ši technika išsiskiria savo sudėtingumu – lėlę valdo 3 aktoriai vienu metu, o tai reikalauja susikaupimo ir itin stipraus komandinio darbo, kurio rezultatas pribloškia – scenoje atgyja lėlės ir gyvūnai, kurie gali pasirodyti realesni už gyvus aktorius!

Spektaklis kviečia ne tik pažinti M. K. Čiurlionį, bet ir atrasti savo kūrybiškumą, įsitikinant, kad kiekvienas vaikas gali atsiskleisti, jei jo talentui suteikiama erdvė augti.

Spektaklis yra M.K. Čiurlioniui 150-ajam jubiliejui skirtos programos ČIURLIONIUI 150 dalis.

Spektaklis prestižiniame XVI D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje pelnė pagrindinį apdovanojimą GERIAUSIO SPEKTAKLIO VAIKAMS IR JAUNIMUI kategorijoje.

Trukmė – 45 min.

Amžiaus cenzas N-6. Žiūrovams nuo 6 metų

• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Per „Kultūros paso“ programą
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 20 d. 18.00 val. Didžioji salė

PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS
Francis Poulenc opera-monodrama ŽMOGAUS BALSAS
pagal Jean Cocteau pjesę

Režisierius, scenografas, kostiumų dizaineris Madis Nurms
Muzikos vadovas ir dirigentas Erki Pehk

Šviesų dailininkas Anton Kulagin

Vaidmenys ir atlikėjai:
Elle – Monika Pleškytė
Panevėžio muzikinio teatro orkestras

Vyriausiasis dirigentas E. Pehk

Opera pastatyta lietuvių kalba

Meilės istorija telefonu – prancūziškai jautri, kiekvienam pažįstama.

Panevėžio muzikinis teatras pristato prancūzų kompozitoriaus Franciso Poulenco operą „Žmogaus balsas“. Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau pjesę sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose.  Išskirtinę galimybę stebėti gilų kūrinį bei neeilinį jo pastatymą turi ir profesionalių teatrų festivalio TEATRO GENAS Rokiškyje žiūrovai. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, – tvirtina pastatymo muzikos vadovas Erki Pehkas.

1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena viltingą laukimą, prisiminimų švelnumą, kartų ilgesį, o galiausiai – neišvengiamą išsiskyrimo skausmą.

Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.

Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite.

Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trunkantį operos spektaklį lietuvių kalba paruošė tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas Madis Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonas Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.

Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau festivalio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru.

Muzikinio teatro dirigentas E. Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.

Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Šiame spektaklyje jį atliks viena perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių Monika Pleškytė.

Trukmė – 1 val.
Premjera – 2024 m. spalio 5 d.

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 21 d. 13.00 val. Mažoji salė

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS
Spektaklis vaikams DVYLIKA IŠ PAŠTO KARIETOS

Kūrybinė komanda: Ieva Pakštytė, Justina Burakaitė, Vaiva Kvedarvaičiūtė, Karolina Kontenytė, Gediminas Povilavičius, Osvaldas Tokarevas

Šviesų dailininkas Maksim Kusas

Naujausias Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams sukurtas pagal klasikinę Hanso Kristiano Anderseno pasaką, patenkančią į gražiausių žiemiškų pasakų rinktinę.

Naujųjų metų naktį prie miesto vartų sustoja pašto karieta, o joje net dvylika paslaptingų keleivių. Visi jie vienas į kitą nepanašūs, ryškūs ir ypatingi, o dar svarbiau tai, kad jie atveža dvylikos mėnesių dovanas visiems ateinantiems metams.

Kokiais vardais ir veidais prisistatys tuzinas keliautojų? Kokias pramogas ir išdaigas jie trauks iš savo kelioninių krepšių ir kišenių? Kokių Naujųjų metų šiemet sulauksime mes ir, galiausiai, kodėl gi kasmet verta laukti naujos pradžios?

Trukmė – 50 min.
Premjera – 2024 m. gruodžio 21 d.

Spektaklis tinka vaikams iki 12 metų

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 24 d. 11.00 val. Mažoji salė

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS
Lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS FINDUSAS

Dramaturgė ir dainų tekstų autorė Virginija Rimkaitė
Režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė

Choreografė Sigita Mikalauskaitė
Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė
Kostiumų dailininkė Rūta Venskutė
Šviesos Maksim Kusas

Lėlininkai: Renata Kutaitė-Raudonienė, Monika Mikalauskaitė-Baužienė, Vytautas Kairys, Kęstutis Bručkus

Dėdulė Petsonas gyvena vienas ir atsiskyręs. Kai jo namuose ir gyvenime atsiranda katinas Findusas, viskas apsiverčia aukštyn kojomis – į Petsono širdį ateina laimė ir pilnatvė. Tačiau vieną dieną katinas Findusas dingsta...

Spektaklio režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė, pasitelkdama pirštinines-mimikuojančias lėles, siekia atskleisti aktoriaus ir lėlės bendradarbiavimo galimybes, tyrinėti precizišką lėlių animaciją ir perteikti šią istoriją su švelniu humoru bei jautria dramaturgija. Šmaikštus, nuotykių ir išradingų situacijų kupinas spektaklis ne tik kvies vaikus ir jų tėvelius pasinerti į šį įtaigų gyvūnų ir žmonių pasaulį, bet ir primins apie tikros draugystės svarbą.

„Žmogus visą gyvenimą mokosi draugauti su visais esančiais Žemėje – akmenimis, augalais, gyvūnais, žmogumi. Tuomet jam visada užteks gėlo vandens, gaivaus oro, žemė duos gerą derlių, o ugnis šildys, gyvenimiškos situacijos mokys, o šalia esantis žmogus atvers širdį, palaikys, prajuokins ir padainuos kartu. Draugystė yra pati didžiausia dovana. Linkiu atverti širdį, kad draugas visada galėtų užeiti“, – dalijasi Gintarė Radvilavičiūtė.

Trukmė – 60 min.              
Premjera – 2025 m. kovo 21 d.

Licencija suteikta „Colombine Teaterförlag“

Spektaklis vaikams nuo 4 metų, įkvėptas Sveno Nordqvisto knygos „Kaip Findusas, būdamas mažas, ėmė ir prapuolė“

• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 24 d. 18.00 val. Didžioji salė

VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
MENKA DETALĖ
pagal Adanios Shibli romaną

Režisierius Adomas Juška

Idėjos autoriai Adomas Juška, Lauryna Liepaitė
Inscenizacija Adomas Juška
Scenografė Lauryna Liepaitė
Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė
Kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė
Kostiumų dailininkės asistentė Nunilo Rumbutis
Videomenininkas Vytautas Narbutas
Video Emile Saba
Šviesų dailininkas Dainius Urbonis
Režisieriaus asistentas Matas Makauskas

Vaidina: Martynas Berulis, Rūta Jonikaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Bayan Shbib

Vienas perspektyviausių ir įdomiausių šalies teatro kūrėjų, Jaunimo teatre debiutavęs ir čia pastatęs ne vieną sudėtingais prozos tekstais paremtą spektaklį, režisierius Adomas Juška imasi interpretuoti palestiniečių autorės Adanios Shibli romaną „Menka detalė“.

„Menka detalė“ sudaryta iš dviejų kontrastingų dalių. Pirmoji dalis pasakoja apie 1949 m. įvykusį nusikaltimą: palestinietė mergina buvo išprievartauta ir nužudyta izraeliečių kareivių. Antrojoje dalyje apie šį nusikaltimą laikraštyje perskaito moteris iš Ramalos ir supranta, kad merginos nužudymo diena sutampa su jos gimtadieniu. Tada ji leidžiasi į sunkią ir bergždžią kelionę į Izraelį, kurios tikslas – atrasti daugiau informacijos ir pabandyti atskleisti šią istoriją iš nužudytos merginos perspektyvos, o ne remiantis kareivių parodymais.

Pasak spektaklio režisieriaus A. Juškos, „knyga kelia klausimus, kurie man neduoda ramybės. Kaip pasakoti apie smurtą? Kur yra riba, kurios negali įveikti pasakojimas, menas, empatija? Ar įmanomas (at)pasakojimas, kuris nesukuria įvykusio smurto kopijos? Ką reiškia neturėti galios? Kaip tai keičia pasakojimo pobūdį? Kaip stipresnis gali užjausti silpnesnį, jei jis negali suprasti jo pasakojimo? Nuo šių klausimų mes pradėsime repeticijas. Nuo istorijos, kurios pasakoti negalime ir kurios nepasakoti taip pat negalime.“

Adania Shibli (1974) – Palestinoje gimusi rašytoja, vadinama vienu iš ryškiausių ir įdomiausių šiuolaikinės literatūros balsų. Jos bibliografija plati, įvairialypė, joje randame ir romanų, ir dramaturginių tekstų teatrui, ir apsakymų ir naratyvinių esė.  Tarptautinio pripažinimą A. Shibli pelnė net 12 metų rašytas trečiasis romanas „Menka detalė“ (Tafsil Thanawi, 2017), kuris netrukus buvo išverstas ir iki šiol verčiamas į daugelį pasaulio kalbų, o autorė už šį romaną 2021 m. buvo nominuota Tarptautiniam „Booker“ prizui. Romaną „Menka detalė“ 2023 m. lietuviškai išleido leidykla RARA (iš arabų kalbos vertė Julija Gulbinovič).

Adomas Juška (1996) – jaunosios kartos režisierius, Eimunto Nekrošiaus mokinys, 2019 m. baigęs teatro režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dar trečiame studijų kurse debiutavo profesionalioje scenoje, Jaunimo teatre sukūręs spektaklį „Šveikas“ pagal J. Hašeko romaną. Vėliau čia sukūrė dar keturis spektaklius, reikšmingai formavusius jo kūrybinį braižą. A. Juška dažnai renkasi sudėtingus, didelės apimties klasikinės ir šiuolaikinės literatūros kūrinius: J. L. Borgesą, M. de Cervantesą, B. M. Koltèsą ir kitus, o jo režisūrai būdingas poetiškumas, dėmesys detalei, simbolių tankis ir vizualiniai sceniniai įvaizdžiai. Režisierius pirmenybę teikia veiksmui, spektaklio ritmui ir atmosferai, užuot rėmęsis tradicine žodine raiška. 2023 m. A. Juška pelnė „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimą už geriausią režisūrą (spektaklis „Vakarų krantinė“ Klaipėdos dramos teatre).

Trukmė – 1 val. 20 min.
Premjera – 2025 m. lapkričio 25 d.

Amžiaus cenzas N-16. Žiūrovams nuo 16 metų

• Internetu >>> www.bilietai.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

Kovo 25 d. 18.00 val. Didžioji salė

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
ANTRININKAS

Pjesės autorė Loren Ipsen
Režisierius Augustas Gornatkevičius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Simona Davlidovičiūtė
Kompozitorius Jokūbas Tulaba
Vaizdo dailininkas Kristijonas Dirsė
Intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė
Pjesę iš anglų kalbos vertė Ignas Beitsas

Vaidina: Saulė Gotbergė, Inga Mikutavičiūtė, Pijus Narijauskas, Robertas Petraitis, Ugnė Žirgulė

Loren Ipsen pjesė „Antrininkas“ jaudina ir verčia susimąstyti, vilioja ir linksmina, sujaukia protą ir prikausto dėmesį. Britų naujienų portalas „The Independent“ kūrinį pavadino įžūliu ir skausmingai aktualiu, o dienraštis „The Guardian“ – pribloškiančiu trileriu ir 2022 metų teatro atradimu. Pirmą kartą Lietuvoje statomo autoriaus drama grakščiai, lengvai ir su humoru pasakoja apie šiuolaikinę šeimą, susidūrusią su netikėtais iššūkiais. Kas atsitinka, kai visame pasaulyje lieka tik vienas žmogus, kuriuo galite tikrai pasitikėti? Kai kažkas pavagia jūsų tapatybę ir ima veikti kaip jūsų antrininkas? Kaip išgyventi santykių krizes ir nesaugumo jausmą? Pagrindinių herojų gyvenime staiga pradeda vykti keisti, bet tuo pačiu mums visiems atpažįstami dalykai, kol pamažu pradedame nebesuvokti ribos tarp realybės ir sapno.

Ar nesijaučiate nuolat stebimi? Ar neatsiduriate visuomenės atskirtyje, jei nepritariate daugumos nuomonei? Kaip žinoti, kad istorijos, kurias girdime yra tiesa? Galbūt antrininkas tyko čia pat ir yra pasiruošęs nugyventi gyvenimą už jus? Kas tas Antrininkas, ir ar tikrasis aš apskritai egzistuoja?

Trukmė – 2 val. 15 min.
Premjera  – 2025 m. vasario 7, 8, 9 d.

Amžiaus cenzas N-16. Žiūrovams nuo 16 metų

• Internetu >>> www.ticketmarket.lt <<<
• Rokiškio kultūros centro kasoje

FESTIVALIO UŽDARYMAS